Tāla
|
Tāla (sanskr. tāla „delnas“, „plaštaka“, „kirtis) – muzikos ritmo ciklas, kuriuo yra grindžiama daina, instrumentinis kūrinys ar šokis. Tālos išsivystė iš senovės giesmių tekstų recitavimo ritmikos ir šokio praktikos. Manoma, jog tālos pavadinimas kilo iš dviejų pirmųjų hinduistų dievo Šivos kosminio šokio (tāṇdavos) ir jo žmonos Parvatės džiaugsmo šokio (lasya) skiemenų (tā-la). Tāla – yra vienas svarbiausių Indijos klasikinės muzikos elementų. Kaip byloja vienas sanskritiškas posakis: śruti – māta, layaḥ - pitāḥ - „garsas – motina, o ritmas – tėvas.“
Tālos struktūra paremta nuolat besikartojančiais ciklais (āvarta), kuriuos sudaro keletas mažesnių padalų (vibhāg) ir tam tikras metrinių dalių skaičius (mātrā). Padalos skirstomos į kirčiuotas (tālī), plojamas delnais ir nekirčiuotas (khālī) arba „tuščias“, rodomas rankos mostu ore. Kiekvienos tālos pirmoji metrinė dalis, vadinama sam.
Tāla atliekama mušamaisias instrumentais ir gali turėti skiemeninę skanduotę (ṭhekā). Kaip ir rāgos grindžiamos tomis pačiomis gaidomis gali būti perteikiamos labai įvairiai, taip pat ir tālos, turinčios tokį patį metrinių dalių skaičių, skiriasi silpnųjų ir stipriųjų dalių kaita. Kiekvienas atlikėjas savaip improvizuodamas šiai struktūrai suteikia gyvumo, lankstumo.
Dažniausiai naudojamos Š. Indijos tālos: Tīntāl (4+4+4)+4), Rūpak (3+2+2), Jhaptāl (2+3+2+3),
Dīpcandī (3+4+3+4), Kaharvā (4+4), Dhamār (5+2+3+4).
Šiaurės Indijos Rūpak tāl susideda iš septynių metrinių dalių (3+2+2). Prasideda nekirčiuota padala (žymima 0), kirčiuotos – ketvirtoji (žymima 1) ir šeštoji (žymima 2) metrinės dalys.
vibhāg 0 1 2
ṭhekā Tin Tin Na Dhin Na Dhin Na
mātrā 1 2 3 4 5 6 7
Šiaurės Indijos Jhaptāl susideda iš dešimties metrinių dalių (2+3+2+3). Prasideda kirčiuota dalimi (žymima x) trečioji dalis - nekirčiuota, „tuščia“.
vibhāg x 2 0 3
ṭhekā Dhin Na Dhin Dhin Na Tin Na Dhin Dhin Na
mātrā 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Šiaurės (Hindusthānī) ir Pietų Indijos (Karṇāṭaḳa) muzikinėse tradicijose tālų struktūriniai bruožai skiriasi. P. Indijoje ritmo struktūra remiasi sūlādi saptatāla (7 pagrindinių tālų sistema). Kiekviena tāla susidaro iš trumpiausios metrinės dalies (anudrutam), trumposios (drutam) ir ilgiausiosios trukmės (laghu), trunkančios nuo trijų iki devynių metrinių dalių.
1. Dhruva l O l l (laghu, drutam, laghu, laghu).
2. Maṭhya l O l (laghu, drutam, laghu).
3. Rūpaka O l (drutam, laghu).
4. Jhampa l U O (laghu, anudrutam, drutam).
5. Tripuṭa l O O (laghu, drutam, drutam).
6. Āṭa l l O O (laghu, laghu, drutam, drutam).
7. Eka l (laghu).
Tačiau laghu trukmė ir jos santykis su drutam gali skirtis. Esti penkios skirtingos laghu trukmės (3, 4, 5, 7, 9). Galimi tokie laghu – drutam santykiai:
tisra 3:2
caturaśra 4:2
khaṇḍa 5:2
miśra 7:2
saṃkīrṇa 9:2
Tokiu būdu susidaro net 35 skirtingos tālos (5x7=35)
Pietų Indijos populiariausia Ādi tālam (Tripuṭa tālam) susideda iš aštuonių metrinių dalių (4+2+2); iš vieno laghu ir du drutam. Pirmoji, penktoji ir septintoji dalys – kirčiuotos (pliaukštelėjimas delnais), šeštoji ir aštuntoji rodomos rankos mostu, o antroji, trečioji ir ketvirtoji skaičiuojamos pirštais.
x 2 3 4 x 0 x 0
Ta Ka Dhi Mi Ta Ka Dhi Mi
1 2 3 4 5 6 7 8
Pietų Indijos Rūpaka tālam susideda iš šešių metrinių dalių (2+4). Ją sudaro vienas laghu ir vienas drutam. Pirmoji ir trečioji – kirčiuotos (pliaukštelėjimas delnais), penktoji – rodoma rankos mostu ore, antroji, ketvirtoji ir šeštoji skaičiuojamos pirštais.
x 2 x 4 0 6
Ta Ka Ta Ka Dhi Mi
1 2 3 4 5 6
Pietų Indijos Dhruva tālam susideda iš keturiolikos metrinių dalių (4+2+4+4). Pirmoji, penktoji, septintoji ir vienuoliktoji dalys - kirčiuotos, šeštoji – rodoma rankos mostu ore.
x 2 3 4 x 0 x 8 9 10 x 12 13 14
Ta Ka Dhi Mi Ta Ka Ta Ka Dhi Mi Ta Ka Dhi Mi
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14