Rāga Lalit („Žaidžiančioji“; skr. Līlā – „žaidimas“) – pirmą kartą aprašyta XVI a. literatūroje. Rāga Lalit priklauso Toḍī ṭhāṭ [dermei] ir remiasi kvarta aukštyn transponuotu Toḍī garsaeiliu  (c-des-es-fis-g-as-h-c). Neapibrėžtą, tarsi „žaidžiantį jos pobūdį nulemia skirtingos āroha (h-des-e-f-as-h-c) ir avaroha (des-h-as-fis-f-e-des-c). Kadangi garsas Pa (sol) yra praleidžiama dažniausiai raga pradedama Ni (si) arba Ma (fa) garsais, kurie yra jos vādī ir saṁvādī. Išskirtinumo suteikia ir įvesti natūralus (śuddha) ir paaukštintas (tīvra) garsai Ma (fa).

Literatūroje ši rāga apibūdinama kaip meilė, erotiškumas ar deivė Parvatė, auštant apšviečianti Šivą lempomis. Tapyboje randami nedoro jaunuolio, ankstų rytą grįžtančio namo, įvaizdžiai (5 pav.). Rāga Lalit atliekama ankstyvą rytmetį, prieš sulėtekį.

5 pav. 

Rāga Lalit (Hyderabad, 1760)

http://chandrakantha.com/raga_raag/lalit/lalith.html